Vaclovas Lapinskis – „Carp Lietuva“ savanoris apie savanorystę

Kalbiname Vaclovą Lapinskį, savanoriaujantį jau dešimtmetį egzistuojančiame projekte „Carp Lietuva“. Pašnekovas skatino nematuoti savo laiko pinigais, o vadovautis vertybėmis. „Aš neskubu iškarto užsidirbti pinigų, nes pirmiausia norisi turėti vidinį tikslą – dėl ko aš visa tai darau? Kuo aš galėčiau prisidėti prie visuomenės gerbūvio? Būtent į tokius klausimus man padėjo atsakyti savanorystė“, – sako jau tris metus savanoriaujantis jaunuolis, baigęs programavimo studijas. 

Ką veikia „Carp Lietuva“?

Praktikuojame daug ir įvairių veiklų, prie kurių gali prisidėti kiekvienas norintis. Veiklos pagrindas yra paskaitos apie laime, kaip ugdyti savo charakterį, kaip sukurti tvirtą šeimą. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites vedžiau diskusiją „Šeima – tikros meilės mokykla“. Tačiau tai tik dalis mūsų veiklos. Savanorė Diana veda nemokamus jogos užsiėmimus, kitas savanoris Andrius du kartus per savaitę organizuoja kovos menų „unified martial arts“ arba Tong-Il Moo-Do užsiėmimus. Tai suvienyti kovos menai turintys įvairių stilių bruožų. O štai savanorė Nadija veda Pietų Korėjos kultūros vakarus, per kuriuos mokomės kalbos ar žiūrim filmus. Be to, kartais atvažiuoja lektoriai net iš Pietų Korėjos ir Japonijos.

Kokios organizacijos vertybės?

Pagrindinės organizacijos vertybės yra tyrumas ir pagarba. Turim požiūrį, kad kiekvienas žmogus mums yra tarsi brolis ir negalim jo skaudinti. Taip pat palaikom tradicinės šeimos idėja.

Tiesa, mes nesijaučiame, kaip organizacija, o labiau kaip šeima. Stengiamės kurti nepaviršutiniškus santykius. Jei jau yra bendros vertybės, vadinasi mes – šeima.

Kaip pradėjai savanoriauti?

Savanoriauju jau tris metus – nuo pirmo kurso.  Vieną dieną organizacijos savanoris Andrius tiesiog gatvėje manęs paklausė, kas yra laimė ir pakvietė arbatos. Tada po truputį pradėjau lankytis jų organizuojamuose užsiėmimuose ir supratau, kad mano ir organizacijos vertybiniai kompasai sutampa.

Kita priežastis – tarp jaunimo paplitę žalingi įpročiai. Niekada nevartodavau alkoholio, bet pirmam kurse susidūriau su vakarėliais ir alkoholiu. Studijų pradžioje pasidaviau kambariokų įtakai, nes norėjau pritapti. O po to, kai įeini į tą liūną, tai įeini, bet savanorystė padėjo pamatyti kitą gyvenimo būdą. Visiškai atsisakiau alkoholio. Iš pradžių net truputį tyčiojosi iš to draugai.

Alkoholis yra problema, nes jauni žmonės nemoka be jo linksmintis. Nežino, kaip be alkoholio patirti džiaugsmą ir laimę – mes siūlome alkoholį pakeisti savanoryste.

Ką Tau davė savanorystė?

Aš visada turėjau norą padėti žmonėms, bet nežinojau kaip. Ir supratau, kad daug lengviau yra kartu padėti kitiems, o ne po vieną.

Iš pradžių gali atrodyti, kad nieko nedarai, bet praeina metai, du ir matai, kad įtakoji vykstančius procesus ir keiti visuomenę. 

Kiek laiko skiri savanorystei?

Stengiuosi kiekvieną dieną. Dažniausiai reikia taikytis prie svečių, kurie ateina į jogos užsiėmimus ar paskaitas.

Kokias įvardintum didžiausias jaunimo problemas?

Jaunimui sunku suprasti, ko jie nori iš gyvenimo. Jaunimas dažniausiai nori užsidirbti pinigų, bet nesusimąsto, kam to reikia. Nėra to aukštesnio tikslo. Jaunuomenė tiesiog nori turėti namą, mašiną, gerą kompą – bet neatsakinėja sau į klausimą, kam jiems visa tai?

Pavyzdžiui, aš neskubu iškarto užsidirbti pinigų, nes pirmiausia norisi turėti vidinį tikslą – dėl ko aš visa tai darau? Kuo aš galėčiau prisidėti prie visuomenės gerbūvio? Būtent į tokius klausimus padėjo atsakyti savanorystė.