Vykintas Širmas: „Pasitikėjimas savimi, svarbiausia motyvacijos priemonė, siekiant tikslų“

Įvairių projektų dalyvis, artistas, šokėjas gimęs ir augęs Tauragėje, dabar gyvenantis Vilniuje: „Gyvenimas per trumpas pykčiui, pavydui ir neapykantai, jog užuot siekę savo tikslų ir svajonių išsipildymo, gyventume mums kažkieno kito primestus gyvenimus“, teigia 21 metų jaunuolis – Vykintas Širmas.

Jo svarbiausi gyvenimo akcentai: tikėjimas ir pasitikėjimas savimi: „Tuomet jokie netikėtumai negalės išmušti tavęs iš vėžių. Ir nesvarbu, kas įtakoja mūsų gyvenimus, svarbiausia priimti iššūkius ir jais pasinaudoti“.

Kas tave paskatino domėtis šokiais? Kam už tai reiktų padėkoti?

Į sportinių šokių klubą „Spindulys“ mane atvedė tėvai, kai dar buvau vos 7-erių metų amžiaus vaikas. Galbūt, tai neišsipildžiusi mano mamos svajonė, ji pati lankė liaudies šokius. Nors buvau labai drovus vaikas, tačiau atsirado didelė vidinė motyvacija, užėmus pirmas aukštas vietas, tai buvo didžiausias stimulas judėti į priekį.

 Šokių vadovė man suteikė pasitikėjimo savimi, ji manimi labai tikėjo, dėjo milžiniškas pastangas ir viltis į mane, todėl jai esu labai dėkingas.

Daugelis bendraamžių dienas leido su draugais, o tu liejai prakaitą šokių salėje, kokių savybių įgijai, savo vaikystę ir jaunystę paaukojęs menui?

 Esu brandesnis, į gyvenimą žiūriu visai kitaip. Turiu neįprastai didelį jaunatvišką maksimalizmą, beprotišką norą įgyvendinti savo tikslus, bet kokiomis pastangomis.

Mano gyvenimą pakeitė pirmas dalyvavimas televiziniame projekte „Lietuvos talentai“, tai buvo 2009 metai. Šiame projekte atsiradau visai neplanuotai, nors tėvams visada sakydavau „Labai norėčiau, ten sudalyvauti“, bet žinojau, kad čia tik mano, vaiko, nesuprasti norai ir kokį aš talentą ten parodysiu? Vis dėl to sėkmingo atsitiktinumo dėka, aš patekau į televiziją, dalyvavau „Lietuvos talentai“ projekte, dar būdamas vaiku žinojau, kad man patinka scena, kad vos išėjus į ją, užverda kraujas, tačiau nežinojau žinomumo kainos.

Kadangi esu iš provincijos, mano pasirodymas televizijoje daugumai buvo nesuprastas, sulaukdavau daug patyčių ir skaudžių replikų: „žiūrėkite, čia tas ir talentų“, „pašoksi su manim nevykėli?“. Mokykla, buvo ta vieta, kurioje patyriau patyčių, tačiau joje daug išmokau, o svarbiausia užsigrūdinau, pradėjau nekreipti dėmesio į kitus, ji mane paskatino dar labiau siekti savo tikslų bei sutelkti didesnį dėmesį į mokslus ir siekius.

Kokias savybes labiausiai vertini žmonių santykiuose?

Svarbiausios žmonių savybės yra sąžiningumas ir konkurencinė dvasia Sąžinė yra viena iš pamatinių žmogaus vertybių, lemiančių kiekvieno asmens moralumą ir jo elgesį. Sąžiningumas yra žmogaus charakterio savybė, glaudžiai susijusi su veiklos ilgalaikėmis perspektyvomis. Ne veltui sakoma: „Turtingas ne tas, kuris turi daug turtų, bet tas, kurio sąžinė rami“. Švari sąžinė – labai didelis turtas. O gebėjimas parodyti konkurencinę dvasią padeda siekiant numatytų tikslų. Tokio būdo bruožais pasižymintis žmogus, visada turės motyvaciją, kuri taps varomąja jėga, žengiant į priekį, bet kurioje veiklos srityje.

Kur tave galima išvysti šokantį ar dalyvaujantį?

Dalyvauju įvairiuose spektakliuose ir miuzikluose: „Eglė žalčių karalienė“, „Kakė Makė“, „Karalius Mindaugas“, tenka dalyvauti muzikiniuose projektuose: „Zero live show“, „MAMA“, „Eurovizija“, Donato Montvydo koncertuose ir kituose projektuose, tačiau vien tik iš to išgyventi būtų sunku, o galbūt neįmanoma, todėl užsiimu papildoma veikla, mokau moteris šokio paslapčių. Tai, kai vienas poroje yra profesionalus šokėjas, o kitas mėgėjas. Vienos dalyvės dalyvauja varžybose, o kitoms užtenka praleisti laisvalaikį, šokant salėje.

Pradėti dainuoti, mano sena svajonė. Ankstyvoje jaunystėje, apie tai net negalvojau, nes visas dėmesys buvo sutelktas į šokius ir varžybas. Kai gyvenime per daug veiklų, irgi nėra gerai, nes nukenčia visos, todėl visada geriau pasirinkti, tai kas yra kiekvieno arkliukas arba tai ko iš tikrųjų labiausiai norisi.

Aš mėgstu naujus iššūkius, todėl pradėjau lankyti vokalo pamokas, laisvalaikio praleidimui. Mėgstu populiariąją muziką, pagal kurią galiu ir šokti, noriu daryti performancus, ko Lietuvoje iš tikrųjų trūksta.

Muzikinių įrašų kol kas neturiu, bet 2019 metais savo „Instagram“ paskyroje, sekėjus pradžiuginsiu.

Savo nuotraukomis daliniesi socialiniuose tinkluose, ko sieki taip elgdamasis?

 Nuo socialinių tinklų mados amžiaus aš neatsilieku. Manau socialiniai tinklai turi vis didesnę galią ir įtaką žmonijai. Socialinis profilis gali parodyti, koks žmogus esi, kokia tavo pasaulėžiūra, kokia formuojama asmenybė. Socialiniai tinklai gali tapti įrankiu savo asmeninei gerovei, jų pagalba sutikau merginą. Manau jie turi daugiau privalumų nei trūkumų, tik reikia juos tinkamai išnaudoti, žinoma, neatitrūkstant nuo realaus pasaulio.

Kokia tavo kasdienybė už scenos ribų ar televizijos kamerų?

 Mano kasdienybė įvairi, labiausiai nemėgstu rutinos. Lankau vokalo pamokas, groju pianinu, vedu šokių pamokas, lankausi kino teatruose, sportuoju, turėdamas laisvo laiko, jį leidžiu su drauge ar artimaisiais.

Kokie tikslai ir ateities svajonės? Ir ką galima dėl svajonės padaryti?

 Be tikslų gyvenimas prarastų prasmę, todėl jų turiu labai daug. Pasitaręs su vokalo mokytoja, išsikėliau tikslą – 2020 metais dalyvauti muzikiniame projekte, o kitas, pasidaryti tatuiruotą rankovę. O svarbiausia klausytis savęs, daryti, tai kas labiausiai miela pačiam, nesekti kitų pavyzdžiu. Norėčiau būti sektinu pavyzdžiu žmonėms, taip pat svajoju apkeliauti Ameriką bei Rytų valstybes.

 Dėl svajonės galima padaryti labai daug, tačiau tai priklauso nuo pačio žmogaus, kiek jis iš tikrųjų nori. Būdamas 11 klasėje, palikau savo gimtinę, išsikrausčiau gyventi į Mažeikius, išvykau paskui savo šokių kolektyvą. Palikau viską: namus, mokyklą, šeimą, draugus. Prisitaikyti nebuvo lengva, svetimas miestas, svetimi žmones, nepažįstami pikti mokytojai. Tačiau nieko nėra neįmanomo, jei to labai nori, visi tikslai pasiekiami. Už viską labiausiai esu dėkingas savo supratingiems tėvams, jų dėka esu toks, koks esu.