Švedija Lietuvoje: alytiškės istorija gyvosios dokumentikos spektaklyje „Įvairovės balsai“

Š. m. rugsėjo mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog ieškant darbo daugiau nei 12 proc. gyventojų yra patyrę diskriminaciją dėl negalios, kiek mažiau – dėl socialinės ar šeiminės padėties, lyties ar seksualinės orientacijos. Beveik 45 proc. apklaustųjų teigė, jog nenorėtų dirbti su psichikos negalią turinčiu kolega. Viena iš lapkričio 27 d. Alytaus miesto teatre vyksiančio gyvosios dokumentikos spektaklio „Įvairovės balsai“ herojų alytiškė Kristina Dūdonytė yra įsitikinusi, jog didžiausia negalia ieškant darbo yra kliūtis, o panaikinus ją – negalia tampa beveik nematoma.

Dar būnant trejų, Kristinai buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Tai – galvos smegenų pažeidimo liga, dažniausiai pasireiškianti raumenų silpnumu dėl neišsivysčiusiu biologinių judesio mechanizmų, neleidžiančių organizmui savarankiškai judėti. Nors savo gyvenimo be neįgalumo K. Dūdonytė neįsivaizduoja, apie retai atpažįstamą ligą jai primena ne tik ribotas viešųjų paslaugų prieinamumas, bet ir aplinkinių užuojautos žvilgsniai.

Retas sąlytis su kai kuriomis pažeidžiamomis grupėmis bei menkas supratimas apie jų patirtis paaiškina plačiai paplitusius stereotipus bei išankstinius nusistatymus dėl tam tikrų visuomenės grupių, tokių kaip pabėgėliai, imigrantai ar LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) asmenys. Dėl tų pačių priežasčių ir negalią turintys asmenys susiduria su neigiamomis visuomenės nuostatomis, užkertančiomis kelią savarankiškam gyvenimui.

„Savarankiškas gyvenimas – tai Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta teisė pačiam pasirinkti ir kontroliuoti savo gyvenimą,“ – teigia K. Dūdonytė, prisimenanti laikus, kuomet mokytojai dvejojo, ar ji sugebės išlaikyti brandos egzaminus. Nepaisant žeminančių aplinkinių nuostatų, Kristina ne tik sėkmingai išlaikė brandos egzaminus, bet savo kišenėje jau turi du aukštojo mokslo diplomus bei siekia trečiojo.

Vis dėlto, daugelis viešųjų paslaugų vis dar nėra prieinamos negalią turintiems asmenims. Studijų universitete metu, kuomet dar nebuvo socialinių taksi, o Kaune jokia įstaiga neteikė specializuotų pavėžėjimo paslaugų, gyvosios dokumentikos spektaklio „Įvairovės balsai“ herojė K. Dūdonyte buvo priversta įgyti teisę vairuoti ir susidaryti sau tinkamas sąlygas. „Naudojimasis taksi įkyrėjo ne dėl šių paslaugų kainos, bet dėl vairuotojų nepareigingumo,“ – sako Kristina, sėkmingai išlaikiusi vairavimo egzaminus ir jau 8 metus sėkmingai važinėjanti pati.

Tačiau bene svarbiausias K. Dūdonytės nuopelnas mažinant socialinę atskirtį asmenų su negalia integravimo srityje – stažuotės Švedijoje metu įgytų žinių apie asmeninio asistento paslaugų funkcijas pritaikymas Lietuvoje. O tiksliau – gimtajame Alytuje. Individuali pagalba patenkinant kasdienius asmens su negalia poreikius, tokius kaip higiena, komunikacija ir judėjimas įgalina žmogų savarankiškam gyvenimui bei suteikia orumo ir bendruomeniškumo. Skirtingai nei globos namai, kurių kaimyninė Švedija atsisakė dar 2000-aisiais, asmeninio asistento paslauga Švedijoje finansuojama prieš tai gyvavusių ilgalaikės globos institucijų išlaikymui skirtomis lėšomis. Ši paslauga suteikia kiekvienam žmogui su negalia teisę pasirinkti kaip ir kur nori gyventi bei kada ir kokios pagalbos reikės. Alytus, tuo tarpu, – pirmoji savivaldybė Lietuvoje, nuo rugsėjo mėnesio užimtumo didinimo programos lėšomis finansuojanti asmeninio asistento paslaugas negalią turintiems miestiečiams.

„Švedija tikrai nėra taip jau toli,“ – teigia K. Dūdonytė, džiaugdamasi nuolatinio bendravimo su bendruomenėmis ir jų poreikių ir paslaugų prieinamumo vertinimo rezultatais, kurie, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sukūrus įstatyminę bazę, užtikrinančią asmeninio asistento paslaugų funkcijas ir prieinamumą, tikėtina, bus įgyvendinti ne tik gimtajame Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog asmeninio asistento reglamentavimas turi vykti lygiagrečiai su aplinkos prieinamumo vystymu ir universalaus dizaino principų taikymu ir įgyvendinimu privačioje bei viešojoje erdvėje. Kuomet daugelyje užsienio šalių negalią turintys žmonės viešumoje matomi daug dažniau, Lietuvoje tai gana retas atvejis dėl šių dviejų priežasčių. Negalią turintys žmonės nuolat susiduria su jiems nepritaikyta aplinka bei savarankiškumo trūkumu, dėl to užsisklendžia tiek emociškai, tiek fiziškai. „Gaila, kad Lietuvoje dar trūksta suvokimo, jog pritaikymas visiems pasitarnauja ne tik žmonėms su negalia, bet ir senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, kurie vežimėliuose veža savo vaikus, turistams, dviratininkams,“ – apie universaliojo dizaino svarbą pasakoja K. Dūdonytė.

Pakviesta dalyvauti nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL, kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdomame projekte K. Dūdonytė džiaugiasi galėsianti prisidėti prie bendruomenės sąmoningumo didinimo negalią turinčių žmonių atžvilgiu bei, dalindamasi savo istorija gyvosios dokumentikos spektaklyje „Įvairovės balsai“, skleisti įvairovės ir nediskriminavimo idėjas.

Spektaklio režisierė ir scenarijaus autorė Kornelija Krasilnikovaitė įsitikinusi, jog kiekvienas žiūrovas, nepriklausomai nuo spektaklio herojų gvildenamos temos, jose gali atpažinti save. „Spektaklio herojės anaiptol nesiekia moralizuoti ar teisti. Jų istorijos atskleidžia tikrąją humaniškumo ir bendruomeniškumo esmę, griauna stereotipus ir įprasmina įvairovę, apie kurios svarbą dažnai pamirštame.“

Pasak projekto koordinatoriaus Igno Rėkašiaus, Ukmergėje, Utenoje, Klaipėdoje ir Alytuje vyksiantys spektaklio pasirodymai atskleidžia ne tik vietos institucijų atvirumą skatinant įvairovės ir lygiateisiškumo idėjas mažesniuose Lietuvos miestuose, bet ir vietos gyventojų susidomėjimą socialines problemas atskleidžiančiais teatralizuotais renginiais. Spektaklio Utenoje metu Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas džiaugėsi, jog, projekto dėka, miesto gyventojai turėjo puikią progą susipažindinti su šiuo unikaliu dokumentikos spektaklio žanru ir praplėsti savo akiratį subtiliomis, kontraversiškomis, bet itin svarbiomis mūsų visuomenei temomis.

Nepraleiskite progos jau lapkričio 27 d. 18.00 val. Alytaus miesto teatre išgirsti K. Dūdonytės bei dar trijų, stereotipus griaunančių, diskriminaciją patiriančių, bet užuojautos nereikalaujančių moterų istorijų, pripildytų įtraukaus monologo, muzikos ir šokio elementais. Renginys nemokamas.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.