Patinka fotografuoti gamtą, senamiesčio apleistus kampelius, kartais patinka fotografuoti tiesiog nieką: detales, šviesos žaismą, šešėlius…

Šiuolaikinė visuomenė turi daug pomėgių. Vienas iš jų – fotografija. Norėdamos išsiaiškinti daugiau apie šią meno kryptį ir ką ji reiškia ilgą laiką fotoaparatą rankose laikančiam žmogui, mes (Snieguolė ir Greta) kalbinome vieną profesionaliausių Alytaus miesto fotografų Stasį Šmigelską.

Jūs esate profesionalus fotografas. Kada supratote, kad norite pasirinkti šią meno kryptį? Kas paskatino tokiam apsisprendimui?

Vaikystėje lankiau gausybę būrelių, tarp jų ir fotografijos. Vyresnėse klasėse, ruošdamasis  pasirinkti profesiją, supratau, kad noriu susieti savo ateitį būtent su fotografija.

Kaip atsirado jūsų foto studija „Vizija“?

Baigęs Vilniaus fotografijos mokyklą, atlikau praktiką pagal paskyrimą Alytuje. Dirbau valdiškoje buitinio aptarnavimo foto studijoje. 1991m. griūvant valstybinėms neperspektyvioms įmonėms, buvusiose buitinio aptarnavimo patalpose įkūriau savo foto studiją.

Ką labiausiai mėgstate įamžinti savo nuotraukose? Kodėl?

Patinka fotografuoti gamtą, senamiesčio apleistus kampelius, kartais patinka fotografuoti tiesiog nieką: detales, šviesos žaismą, šešėlius… Visada patiko poetiškoji fotografija. Dar studijų laikais prisiekiau sau, kad niekuomet nefotografuosiu žmonių, bet viskas išėjo atvirkščiai, nes tiesioginis darbas susijęs būtent su žmonių fotografavimu. Visa kita liko tik hobis.

Iš ko semiatės įkvėpimo savo nuotraukoms?

Fotografijai, kaip hobiui, įkvėpimo semiuosi iš gamtos grožio, iš rūko, spalvų, šešėlių žaismo.
Turiu savo mėgstamus fotografus. Žaviuosi Romualdo Rakausko sukurtais darbais, jis puikiai suderino poeziją su fotografija, čekų fotografas Janas Saudekas privertė mane su meile pažvelgti į žmogaus fotografavimą studijoje.

Darbas jums – hobis ar pragyvenimo šaltinis? Kodėl?

Darbas man kartu ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis, džiaugiuosi, kad galiu daryti tai, kas man patinka. Hobiui lieka mažai laiko… Fotografuojant žmones taip pat reikia įkvėpimo, neretai, nepaisant darbo laiko, tenka fotografuoti ekstremaliomis sąlygomis. Norėdamas „dūšią“ pamaloninti, sulaukęs savaitgalio, kartais save priverčiu paimti fotoaparatą į rankas, bet dažnai oro
sąlygos būna nepalankios.

Kokią dalį jūsų gyvenime užima fotografija?

Nesu visiškas maniakas, paparacis ar darboholikas. Nesistengiu pasaulio matyti per objektyvą, nors darbe tenka užtrukti iki vėlumos, dirbti savaitgaliais ir per šventes. Patinka būti su šeima, poilsiauti prie jūros ar iškylauti miške. Turiu dar vieną hobį – tai žvejyba. Sėdėdamas ežero pakrantėje su meškere rankoje, užmirštu visą pasaulį su visomis jo problemomis.

Žinome, kad rašėte eilėraščius. Papasakokite daugiau. Kodėl dabar neberašote?

Eilėraščiai… Tai jau sena istorija. Mokydamasis 5-oje vidurinėje mokykloje (dabar Dainavos pagrindinė mokykla), skaičiau labai daug knygų, kartais net neidavau į pamokas. Semdavausi išminties iš pasaulio ir Lietuvos rašytojų… Tai kam ta mokykla, jeigu yra knygos!? Rašyti paskatino literatūros mokytoja Gražina Tarakanovienė. Už eilėraščius ji man rašydavo penketukus.
Kodėl gi ne, pamaniau. Savaitę nesirodžius mokykloje, auklėtoja reikalaudavo mano naujų eilėraščių arba grasindavo parašyti dvejetą į literatūros dalyką.

Kokį matote pasaulį, ar tokį, koks jis yra, – realų, ar kaip menininkas – pro rožinius akinius?

Man, kaip fotografui, dažniausiai tenka pasaulį matyti pro objektyvą, bet ar tai realus pasaulis? – Nežinau. Turbūt susidūręs su kasdieniais buitiniais rūpesčiais, suvokiu, kad esu paprastas, mirtingas žmogus. Tenka nusileisti iš padebesių ir nusimesti „genijaus“ aureolę.

Girdėjome, kad vedate paskaitas Alytaus kolegijoje? Papasakokite plačiau.

2010 m. lapkričio 12d. su kolegomis fotografais įkūrėme Alytaus fotografų klubą.
Susidomėjimas fotografija, noras tobulėti suvienijo bendraminčius. 2011 metų vasarą Alytaus Dailiųjų amatų mokyklos direktorius Arvydas Švirmickas pakvietė vesti fotografijos pamokas šioje mokykloje. Įsibėgėjant man nepažįstamoje pedagoginėje veikloje Alytaus kolegijos dėstytoja Jūratė Marčiulaitienė pakvietė prisijungti prie multimedijos ir žurnalistikos kursų. Tai naujas ir įdomus projektas Alytuje. Surinktas pirmas kursas tobulina savo žinias fotografijoje, dirba su video kameromis, mokosi kurti internetinius puslapius, įgyja žurnalistikos pagrindų.

Ko galima iš jūsų mums pasimokyti?

Nauja dirva saviraiškai, žmonių mokymas verčia ir patį tobulėti, domėtis naujovėmis, todėl galiu patarti- nebijokite, ieškokite naujovių. Bendravimas su žmonėmis leidžia skleisti savo mintis ir idėjas, naujai pažvelgti į fotografiją, kūrybiškumą, pasisemti šviežio požiūrio į šiuolaikinį ir skubantį pasaulį.