Kiekvieną vasarą, birželio gale, Aliaskoje virš žemės iškyla europietiško viduramžių miesto vaizdas. Vietiniai indėnai dažnai susirenka to miesto vaiduoklio pasirodymo vietoje ir ištisas valandas tarsi kine stebi, kaip verda gyvenimas viduramžiškame mieste. 1887 metais keliautojui Džonui Setui pasisekė nufotografuoti to keisto vaiduoklio vaizdą. Paaiškėjo, jog šis miražinis miestas visiškai realus ir yra už tūkstančiu kilometrų nuo Aliaskos. Tai Bristolis.
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje žinomas mokslininkas A.Sandersonas su žmona ir jaunu asistentu lankėsi Haityje. Vienos išvykos metu jų automobilis įklimpo. gana gilioje baloje ir mokslininkams teko eiti pėsčiomis-Danguje švietė mėnulio pilnatis, ilga kelionė išvargino žmones. Netikėtai kelias ėmė gerėti, keliautojai po kojomis pajuto akmenimis grįstą gatvę. Apsidairę visi trys įsitikino, jog žygiuoja siaura senovinio miesto gatvele, ir A.Sandersonas labai nustebęs pažino, jog tas miestas - tai senovinis Paryžius. Po kelių minučių keleiviai priėjo Luvrą. Prie kiemo aptvaro buvo pririšt j keturi žirgai. Apimtas siaubo, būrelis nuskubėjo prie arklių, kad greičiau paliktų paslaptingąjį vaiduoklį miestą. Tačiau nakties tamsoje jie niekaip negalėjo atrišti žirgų pavadžių mazgų. Kai tik asistentas čirkštelėjo žiebtuvėlį, kad geriau įžiūrėtų mazgą, miestas tą pačią akimirką dingo. Keleiviai stovėjo prie uolos tarpeklio, maždaug už kilometro nuo savo įklimpusios mašinos.
Miražinis miestas gan dažnai pasirodo ir virš Volgos Rusijoje, netoli Samaros. Vietiniai gyventojai tvirtina, jog šis vaiduoklis atsiranda bent kartą per mėnesį ir virš Volgos "kabo" po kelias valandas. Neretai juo gali pasigrožėti kruizinių motorlaivių keleiviai. Štai ką rašo vienas žmogus, ta vaizdą matęs savo akimis; "Virš upės kybojo tirštas rūkas. Staiga jis pradėjo sklaidytis ir iš judančios rūko skraistės tarsi susiformavo rūmų apsuptų sienomis su keistais bokšteliais, kontūrai. Pastovėjęs kelias minutes, miestas pradėjo irti - jo statiniai pamažu? tarsi slegiami laiko naštos, ėmė smukti, virsti griuvėsiais, Virš bangų sklido kažkokia keista melodija, tarsi laidotuvių giesmė". Miestas pradingo taip pat nepaaiškinamai, kaip ir buvo pasirodęs.