|
Posakis "balta varna" jau seniai tapo metafora. Ja apibūdinami ryškūs žmogaus ar gyvūnų skirtumai nuo gentainių, - praneša dienraštis "Vakaro žinios".
Baltų varnų aptinkama tarp daugelio gyvūnų rūšių. Pavadinimas "albinosas" kilo iš lotynų kalbos žodžio "albeus", kuris reiškia "baltas".
Saulė - priešas
Genas, kuris lemia albinizmą, trukdo kūnui gaminti įprastą kiekį pigmento, vadinamo melaninu. Melaninas suteikia spalvą odai, plaukams, akims.
Moksliškai įrodyta, kad yra daug genų, susijusių su albinizmu (ar genų pakitimu). Kad ir kaip būtų, visi pakitimai susiję su melanino gamyba organizme. Melaninas apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių. Individas, turintis albinizmą ir nesisaugodamas saulės, dėl šio pigmento stygiaus gali lengvai "sudegti". Melanino trūkumas akyse pasireiškia jautrumu šviesai.
Individai, turintys visišką albinizmą (albinosai), paprastai yra šviesiai geltonų arba baltų plaukų ir rausvai baltos odos. Daugelio albinosų akys gali būti raudonos, nes dėl pigmento trūkumo išryškėja kraujagyslės. Žmonėms šis pavyzdys nelabai tinka, nes jų akys yra gana didelės ir pagamina užtektinai pigmento, dėl to neišryškėja kraujagyslės. Visiškai raudonos akys tiesiog nebūdingos žmonėms.
Paprastai albinosai yra tokie pat sveiki kaip ir kiti individai. Daug gyvūnų praranda savo apsauginę maskuotę ir negali pasislėpti nuo juos medžiojančio plėšrūno ar tykoti savo aukos. Todėl albinosams gyvūnams laukinėje gamtoje išlikti yra labai sunku. Didžiausia problema žmogui albinosui yra bendruomenė. Dėl savo išskirtinumo ypač kenčia paaugliai.
Sąmyšis dėl briedžio
Norvegijoje visai neseniai buvo pastebėtas briedis albinosas. Šiam retam gyvūnui jau paskelbtas mirties nuosprendis. Mokslininkai reikalauja, kad baltasis briedis būtų kuo greičiau nužudytas. Nemažai Norvegijos gyventojų piktinasi tokiu požiūriu į neįprastą gyvūną.
Estfolde, nuošaliame Norvegijos kampelyje, briedžio albinoso pasirodymas sukėlė aršius debatus tarp gyventojų. Šiandien turėtų būti nuspręstas šio gyvūno likimas, nes rytoj Norvegijoje prasideda briedžių medžioklės sezonas.
Mokslininkai nori kuo greičiau atsikratyti baltojo briedžio. Pasak Morteno Bromdalio iš Oslo universiteto, palikti albinosą gyventi "būtų neteisinga rūšies grynumo atžvilgiu". Pasak molekulinės biologijos specialisto, jei šis gyvūnas nebus nužudytas artimiausiu metu, jis gali susilaukti palikuonių ir jiems perduoti savo įgimtą pigmentų trūkumą. M.Bromdalis mano, kad laikui bėgant tokie išsigimimai gali turėti įtakos briedžių populiacijai.
Nepaisydami mokslininkų argumentų, Estfoldo gyventojai nesutinka nušauti šio reto briedžio. Šia tema aršiai diskutuojama net internete. "Tai jau netelpa į jokius rėmus! O kitas žingsnis bus žmonių albinosų žudymas?" - piktinosi vienas internautas. Briedžio likimą siūloma spręsti įvairiai - nuo jo uždarymo zoologijos sode iki kastravimo. Dalis visuomenės mano, kad pati gamta viską sudėlios į savo vietas - baltasis briedis yra gerai pastebimas grobis plėšrūnams, tad jis ilgai neišgyvens.
Pasak Norvegijos radijo stoties, žmonės reikalauja, kad medžiotojai neleistų skriausti briedžio albinoso. Tačiau Estfoldo laukinių gyvūnų apsaugos komiteto vadovas teigia negalintis nieko žadėti. "Kol yra žmonių, kurie nesutinka, kad briedis liktų gyvas, negaliu užtikrinti, jog jis išgyvens, - sakė Zigmundas Lepheimas interviu dienraščiui "Aftenposten". - Yra briedžių medžioklės kvotos. Jose nurodomas gyvūnų amžius ir lytis. Tačiau niekur nėra parašyta, kad briedis turi būti rudas, pilkas ar baltas."
Džonas Arnemas, dirbantis Norvegijos mokslo tyrimų veterinarijos institute, teigia nesuprantantis, kodėl iš viso kilo šis skandalas. Nors briedžiai albinosai aptinkami labai retai, jie nėra jokia sensacija. Veterinaro duomenimis, Skandinavijoje gyvena apie 450 tūkstančių briedžių. Kasmet nušaunama apie trečdalį jų, ir paprastai tarp nušautų gyvūnų pasitaiko bent vienas albinosas.
Afrika sutinka priešiškai
Albinosų yra ir tarp žmonių. Teisybės dėlei reikia pasakyti - nemažai. Mokslininkų vertinimu, Europoje apytiksliai vienas iš 20 tūkst. žmonių yra baltaodis, baltaplaukis rausvo atspalvio akimis - taigi albinosas. Genetikų skaičiavimais, apytiksliai vienas iš 70 žmonių yra albinizmo geno perdavėjas.
Pasaulyje yra vietų, kuriose albinosai aptinkami dar dažniau. Sunku patikėti, tačiau ištyrus 14 292 Nigerijos vaikus paaiškėjo, jog penki iš jų yra tikrų tikriausi albinosai, tai yra vienas iš 3000. Tarp Pnamos indėnų genčių tokių vaikų buvo 1 iš 132!
Tokia neordinari išvaizda praeityje sukeldavo labai skirtingas reakcijas - nuo dievinimo ir pagarbos iki visiško atstūmimo. Dar prieš šimtmetį šie baltapūkiai atrodė neįtikėtinai, tad jie sėkmingai dirbdavo klajojančio cirko trupėse.
Afrikos albinosų gyvenimas iki šiol yra labai komplikuotas. Pavyzdžiui, Malavio juodaodžių bendruomenė labai įtariai žvelgia į blyškaus gymio šviesiaplaukius žmones. Jei tamsiaodžių tėvų šeimoje gimsta albinosas - tai didžiulis skausmas visai giminei, nes toks vaikelis laikomas nevisaverčiu.
Tikslas - padėti tokiems pat
Auksinis Afrikos balsas - taip vadinamas dainininkas Salifas Keita iš Malio. Jis - albinosas, tik per plauką išvengęs mirties, nes jo gimtinėje tokie vaikai laikomi blogio pranašais. Tiesiog stebuklas, kaip juodaodžiu turėjęs gimti berniukas išgyveno prietaringoje ir įvairius ritualus propaguojančioje Afrikoje. Kai pasaulį netikėtai išvydo šviesių plaukų, odos ir akių vaikas, šeimą užvaldė baimė, nepasitikėjimas, kilo didžiausių ginčų. Galiausiai vyras liepė nešdintis žmonai iš namų ir pasiimti sūnų išsigimėlį.
Salifui ir jo motinai pasisekė, nes vėliau tėvas apsigalvojo ir priėmė juos. Tai gana retas atvejis, nes dažniausiai Afrikoje, ypač Malyje ar Kamerūne, vos gimę tokie kūdikiai yra nužudomi šeimos narių. Salifas Keita ne tik išgyveno, bet ir įgyvendino savo svajonę dainuoti, išgarsėjo ir dabar renka pinigus naujai ligoninei Malyje statyti. Čia visiems albinosams bus teikiama kvalifikuota pagalba.
_________________
;)
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
"
