Siūlau svarstymą tikrai nestandartine vaizduotės kryptimi, nes...
Paskaitinėjau temas ir pamąstymus apie meilės sėkmių, nesėkmių, "meilės technikos" atvejus ir išsakyčiau sekančią nuomonę... Na, meilė iš pirmo žvilgsnio paprastai būna susižavėjimas . Galbūt toks atsitikimas atspindi - tos dienos abiejų susidūrusių žmonių nuotaikų nuoseklumo derėjimą, sinchronizuotumą =D> , bet... tai tik atsitiktinumas ir ne kokia nors "patvari konstrukcija ateičiai". O norint ją sukurti, turbūt norint ilgalaikio sklandumo be "išdavysčių" ir pan. - tada vertėtų aiškintis nederėjimo ir derėjimo priežastis. Kaip kažkokios refleksyvios nuovokos, o ne kažkokius "techninius", treniruotumo ar kitokio atsietumo atvejus.
Be abejo, vaikinui sunku įsivaizduoti specifinį merginos spenelių jautrumą , merginai - varpos (nors ir visa tai palaipsniui įmanoma su tinklapio http://kibernetika.webs.com metodikos pagalba).
Aišku, dėl to kyla mistifikuotų spėlionių, bet viską dar sumistifikuoti į "mechanius", skaimenizuotus ar kitus elgesio tipus nepriklausomus nuo partnerio elgsenos gan kvaila . Nevisada verta pasiduoti "technizuotumo kultūros" spaudimui, ką perša ir neretas "įžymus (anot TV) Lietuvos psichologas", seksologas ir pan.
Daug atvejų, kuriuos merginos įvardina, kaip "vaikinų atvejus" yra tokie pat, kai ir jų atvejai ir atv. Tie patys flirtiniai žongliravimai pagal principą "bijok atrodyti kvailai" iki situacijų "bijok pražiopsoti, kad jau laikas susiprasti" ir t.t.
Tad ar nevertėtų pamąstyti ir tai, kas organiškai jungia be kažkokių "skirtingarūšinių" (hm... zoofolinių?) akcentų ir jų įveikimo dėliojimų? ;)